apturėti

apturėti
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, , 79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, , Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Apìturi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22. ^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės . Atsakymą apturėti N. | Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, 73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, 87. | Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63. 2. 101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą 133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim 376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N. | refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41. 3. Sz, Dkšt, Užp, , Skrb [i]patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14. ^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR. 4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt. | refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsìturi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj. 5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš). | Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm. | refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) . Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr. | Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad. | refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv. 6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Apìturi gerai vaikus . Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana apìturi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš. | prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr. | refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsìturiu Dkšt. 7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv. | prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk. 8. padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174. | refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352. 9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36. 10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77. 11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl). \ turėti; antturėti; apturėti; atiturėti; daturėti; įturėti; išturėti; nuturėti; paturėti; parturėti; perturėti; praturėti; priturėti; suturėti; užturėti; paužturėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • aptūrėti — aptūrėti, aptū̃ri, ėjo Š, KŽ 1. Š žr. apturėti 1. 2. Ser, KŽ žr. apturėti 5. ║ refl. Š. tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturinėti — 1. Gmž žr. apturėti 1: Norė[jo], ka dirbtum, ale nieko neapturinėtum Ad. Anas knygas vis apturinėj[o] Kli. 2. žr. apturėti 6: Apturinėjom kap i momą Švnč. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėjimas — sm. (1) 1. SD185, H, H172, R, MŽ, DP188, Ch11PvT5,9, Sut, D.Pošk, N, RtŽ → apturėti 1: Įgijimas, apturėjimas, gauklas SD160. Po apturėjimo fotografijų anei viena nepatiko jo sūnui DS292(Rs). Ant galo daiktų geriausių [trokštame], kurių privalome… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antturėti — antturėti, añtturi, ėjo (ž.) tr. 1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvilti — 1 apvìlti, àpvilia (àpvila, sta [K]; N, àpvela KlbXXXVII(1)99 (Lkv)), apvylė ( o Š) tr. Š, DŽ, KŽ; SD1128, D.Pošk, N, L 1. Rtr, KŽ nepateisinti vilčių: Šis lūkuriavimas neapvylė NdŽ. Lietuvos valdovas neapvilia draugų, kurie juo pasitiki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiturėti — atiturėti, atìturi, ėjo 1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš. | Ir zekvijas ataturėjau, ir paminklą pastačiau Rk. 2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturėdavo, ir gan Brž. Daug krito… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūrėti — atitūrėti, atitū̃ri, ėjo, atatūrėti Š 1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti. 2. refl. Š, KŽ žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrės Vkš. Vienas atsitūrėjau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrėsi! Krš. Argi tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daturėti — ×daturėti, dàturi, ėjo (hibr.) KŽ; L 1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturėt Vrn. Šalta,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datūrėti — ×datūrėti, datū̃ri (dàtūri Trk, Als), ėjo žr. daturėti: 1. Vilksuos ką lengviau, nebgaliu detūrėti DūnŽ. Koja taip labai skausta – nebgaliu datūrėti Šauk. Labai strėnos skausta, nebdètūru Krp. Negalėjau datūrėti, įsimečiau į prūdą skalauti [nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • deginti — dẽginti ( yti), ina, ino caus. degti. 1. SD297, R, K, J Be reikalo malkas dẽgina Dkš. Ugnis nėjo akmens dẽgyt, akmuo nėjo kirvio šipyt LB131. Žalių rūtų vainikėlį ugnelėj degysim DvD412. Kūnus ... davė kapot, degint, pjaustyt DP5. Nebeleido… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”